Verta Žinoti

Pasaulyje išgaunama vidutiniškai 15 tūkst. tonų gyvsidabrio per metus ir net 70% jo vėl patenka į aplinką. Hg išsiskiria degant iškastiniam kurui, medienai, su nuotėkomis, spalvotosios metalurgijos emisijomis. Kiti šaltiniai – acetaldehido ir chloro dujų gamyba (tonai pagaminto chloro tenka 100 g gyvsidabrio teršalų), chlorkalkių gamyba, popieriaus pramonė (balinimas chloravimu), baktericidų ir fungicidų naudojimas.

Gyvsidabrio apykaitos cikle labai svarbus yra biometilinimas. Dirvoje, paviršiniame sedimentų sluoksnyje, mikroorganizmai paverčia Hg²⁺ į monometilgyvsidabrio chloridą. Šis junginys yra lipofiliškas ir kaupiasi biotoje. Atmosferoje Hg vyrauja lakiomis formomis metalo garų, metilgyvsidabrio ir dimetilgyvsidabrio būsenos. Hidrosferos ir atmosferos sistemoje pastarosios dvi Hg formos išlaiko pusiausvyrą su ištirpusiu metilgyvsidabriu.

Technogenezės proceso metu patekęs į aplinką gyvsidabris yra geochemiškai judresnis už patenkantį natūraliu gamtiniu keliu. Patekusį į atmosferą (vidutiniškai joje gali išsilaikyti iki 10 parų) gyvsidabrį sorbuoja aerozoliai, kurie po tam tikro laiko nusėda ant žemės paviršiaus. Nustatyta, kad vidutiniškai nuo taršos židinio 100 km spinduliu iškrenta į gruntą iki 60% gyvsidabrio. Gyvsidabris dirvožemyje sudaro patvarius kompleksus su humidinėmis rūgštimis ir dėl to jo migracija bei degradacija labai sulėtėja.