Verta Žinoti

Žuvytė

Nustatyti iš akies, kokia žuvytės sveikatos būklė, užduotis gan sunki. Juk žuvelės akvariume plaukioja būriais, tad atskirti, kuri sveika, – labai sudėtinga. Todėl reikėtų orientuotis į vandens gyventojų dydį.

Žuvytė turi būti nedidelė (didelė gali pasirodyti esanti peštukė, o tokiai personai bus sunku parinkti akvariumo kaimynus), bet ir ne pernelyg maža (tai, ko gero, bylotų apie jos silpnumą ir prastą sveikatą).

Paprašykite pardavėjo pagauti keletą vidutinio dydžio žuvelių. Atkreipkite dėmesį, kaip jis jas gaudo. Prityręs pardavėjas greitai pagauna žuvis tuo momentu, kai jos yra tarp graibštelio ir priekinio akvariumo stiklo. Turėsite galimybę žuvytes apžiūrėti iš arčiau. Jei darbuotojas diletantas, jis ilgai gainios po akvariumą nelaimingus padarėlius. Žuvelės dėl tokio netinkamo elgesio patiria nuolatinį stresą ir kaip tik todėl, kad ir kaip būtų gaila, ilgai neišgyvena. Tokiu atveju geriau rinktis kitą parduotuvę.

Net kai žuvytę jau turite stiklainyje, dar kartą priekabiai apžiūrėkite ją iš visų pusių (kaip ji juda vandenyje, ar tolygiai išsidėstę jos žvyneliai, ar sveiki pelekai). Vis dar turite teisę pirkinio atsisakyti, jeigu dėl kokių nors priežasčių jis jūsų netenkina.

Žiurkėnas

Geriausia pirkti žiurkėniuką vakarėjant. Dieną žiurkėnai dažniausiai snaudžia, todėl neįmanoma suprasti, sveikas jis ar ligotas. Paklauskite pardavėjo, kokio amžiaus yra graužikas: jis turi būti daugiau nei 3 savaičių (nes jaunesnis mažylis dar nesugeba pats maitintis), bet ne vyresnis nei 3 mėnesių (vyresnį žiurkėną bus sunku dresuoti). Tuomet atlikite nuodugnią apžiūrą: įsitikinkite, kad gyvūno akytės švarios, o kailiukas sausas, blizgantis ir neišplikęs (plikimą gali sukelti erkutės arba grybelis), iš nosytės neteka išskyros. Žiurkėnai, kurių kailiukas yra vienspalvis, rečiau nei dėmėto kailiuko savininkai serga įvairiomis ligomis. Be to, dėmėtieji žiurkėniukai kur kas nervingesni ir irzlesni. Jeigu pastebėjote randų ant gyvūnėlio uodegos ir ausų, vadinasi, jis nuolat įsiveldavo į peštynes. Tuomet, net jei kiti žiurkėno sveikatos požymiai nekelia rūpesčių, gerai pagalvokite, ar jums tikrai reikalingas toks agresyvus mušeika?

Jūrų kiaulytė

Jūrų kiaulytės pasirenkamos pagal tuos pačius požymius, kaip ir žiurkėnai. Tačiau ir čia esama pasirinkimo niuansų. Geriausia įsigyti šešių savaičių amžiaus jūrų kiaulytę. Rinkdamiesi šį augintinį, atidžiai stebėkite jo elgesį. Iš žiurkėno elgesio sunku nuspręsti, ar jis ligotas, ar tik mieguistas, o dėl jūrų kiaulyčių viskas daug paprasčiau: jaunos jos yra judrios ir gyvybingos. Jeigu gyvūnėlis mažai juda ir nereaguoja į aplinkinius – geriau su juo neprasidėkite. Nepriekaištingos sveikatos būklės jūrų kiaulytės kailiukas blizga, akys ir ausys švarios, iš nosies nėra jokių išskyrų. Sveika jūrų kiaulytė turi tik du plikus ištemptų trikampių pavidalo lopinėlius už ausyčių. Gyvūnėlis turi būti gerai įmitęs, kvėpuoti lygiai, be karkimo, švokštimo ir švilpesio. Tuomet neprireiks nuolat kreiptis į veterinarą.

Nykštukinis triušis

Šio gyvūnėlio reikia dairytis tik naminių gyvūnų parduotuvėse arba kreiptis į veisėjus, kuriais jūs pasitikite. Viską paaiškinti galima labai paprastai: nelegalioje prekyvietėje vietoj nykštukinio jums gali įsiūlyti vidutinio dydžio ar net mėsinį triušį.

Pagal tai, ar ausys stačios, ar nulėpusios, nykštukiniai triušiai skirstomi į dvi grupes, kurios viena nuo kitos skiriasi pagal gyvūno ausų ilgį ir svorį. Nulėpausių ausys ne didesnės nei 20 cm, o svoris -1,5-1,7 kg.

Stačių ausų savininkų klausos organas neviršija 6-7 cm, o kūno masė svyruoja nuo 1,1-1,5 kg. Įsiminkite šias charakteristikas, kurios ne tik padės jums atskirti nykštukinių triušių grupes, bet ir atpažinti, ar gyvūnėlis, kurį ruošiatės įsigyti, išties yra dekoratyvinis.

Be šių plika akimi matomų veislės požymių, nykštukinis triušis turi būti aktyvus, nedrebėti ir nečiaudėti. Jo akytės neturi ašaroti, ant nosies neturi matytis jokių išskyrų. Jeigu savo augintinį norėsite rengti parodoms, tuomet, jį rinkdamiesi, pasikvieskite į pagalbą specialistą.

Papūgėlė

Prieš parsinešdami namo papūgėlę, pagalvokite ne vien apie vaiko įgeidžius, bet ir apie savo psichiką. Nepamirškite, kad šis plunksnuotis gerklę laidyti gali ištisas valandas. Ar jūsų nervų sistema pasiruošusi ramiai priimti tokius pokyčius? Jei „taip”, tuomet drąsiai galite pradžiuginti savo atžalą paukšteliu.

Sveika papūgėlė skiriasi nuo sergančios apsiplunksnavimu. Sveikatos problemų neturinčio padarėlio plunksnos glaudžiai prigludusios prie kūno, nėra išplikusių lopinėlių. Plunksnelės turi būti purios, sausos ir nesulipusios.

Sveiko paukščio šnervės švarios, sausos, snapas taisyklingos formos (be ataugų), ant kojyčių pirštukų yra visi nageliai.

Gerai besijaučianti papūgėlė yra smalsi – viską aplink tyrinėja atidžių, protingu žvilgsniu.

Jeigu norite paukščiuką išmokyti kalbėti, rinkitės patinėlį.

Jokiu būdu nepirkite neapsiplunksnavusiu paukštelio, nes jį bus sunku maitinti: pirmenybę teikite papūgėlei, kuriai jau 30-45 dienos.

Vėžliukas

Norite išsirinkti sveiką vėžliuką? Tuomet žvilgtelėkite jam į burną: geriausia, kad visos dantų adatėlės būtų vienodo ilgio. Po to apžiūrėkite jo galvą: ant jos neturi būti raginių snapo pavidalo ataugų (tai trukdo augintiniui maitintis ir anksčiau ar vėliau teks prašyti veterinaro pagalbos).

Apžiūrėkite šarvus. Suaugusių sveikų vėžlių, kurie taisyklingai maitinasi, šarvai būna tvirti, kieti ir nepaslankūs. Pasižiūrėkite reptilijai į akis: jeigu jos sulipusios, yra skaidrių arba drumstų išskyrų ir pabrinkimų, tai blogos sveikatos požymiai. Gerai besijaučiančiam vėžliui aplink nosį ir burną nėra nei paburkimo, nei išskyrų.

Ir paskutinis patarimas: jokiu būdu nepirkite gyvūno iš gailesčio. Vargu ar mažas drebantis gyvūnėlis, liūdnomis, ašarų pilnomis akimis apatiškai sėdintis narvelio kampe, stengiasi jus sugraudinti. Jis tikriausiai serga.